"Tu esi tik kalės vaikas, galintis nusipirkti gyvenimą" - tokią frazę įrašiau savo telefono sms laukelyje prabudusi vidury nakties. Stebiuosi savo pasąmonės sugebėjimais. Radau šią žinutę tik baigiantis dienai. Tiksliai pamenu ką sapnavau, ir labai stebiuosi, kodėl taip parašiau. Mano širdelėje tikriausiai susikaupė per daug nuoskaudos, neapykantos. Reikia pasidaryti visuotinį apsivalymą. Gal nueiti į bažnyčią? :D
Vis sunkiau prisiversti sukandus dantis toliau kibti į mokslus. Išmokau, gal tik 1/7 visko, ko reikia išmokti, o liko visai nebe daug: 1,5 paros įveikti Everestą. Darosi baugu ir baisu pagalvoti, kaip save bukinu nieko neveikimu, arba proto džiovinimu sausa teorija. Nors, ką čia pakariausi su mūsų švietimo sistema. Vienas lauke nekarys.
Mokausi ribų apibrėžimus, kurių mano nuostabai jau net tris skirtingus radau. Tarpusavyje susipynę, mano smegenyse jie kuria didelį ir painų voratinklį, o apie jo išpynimą galvosiu, tikriausiai, tik egzamino metu. Palinkėkite man sėkmės. Jums taip pat jos prireiks. Na štai, kaip aš ten sakau: "Suimi save į kumštį, sukandi dantis, pamiršti viską ir užleidi vietą mokslams ir... galiausiai mokaisi mokaisi mokaisi..." Gero vakaro!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą