Įkopiau į savąjį Everestą. Ne, tai nereiškia, kad išmokau viską ir kad jau negaliu tikėtis egzamine to, ko nemokėčiau. Tai gal labiau reiškia, kad išmokau viską, ką pajėgiau ir kas buvo mano valiai. Na, o kaip bus dar pažiūrėsime.
Jaučiausi urviniu žmogučiu. Dvi dienas lindėjau jaukiame savo bendrabučio kambarėlyje tik miegodama, valgydama ir mokydamasi. Jau seniai galvojau, kad man reikia didesnės talpos hard'o, jau bebaigdama savuosius konspektus sunkiai grudau į galvą, per ausį su dantų krapštuku, informacija.
Na ir išvada tokia: nesimokykite paskutines dienas, geriau jau po truputi kasdien nei viską iš karto. Ir dar viena išvada: neklausykit, manęs juk pati to nedarau. Mes visi žinome, kad reikia taip daryti, bet beveik niekas taip nedarome. Ir nereikia gerai, jei sugebame viską išmokti per tas paskutines dienas.
Ir galų galiausiai einu suvalgysiu litrą karališkų ledų žiūrėdama kokį filmą, kad nuraminčiau savuosius nervus, net žinodama, kad po to teks ilgai kankintis, jog atsikratyčiau priaugtų kilogramų. Svarbiausia tai - jog man dabar to reikia. Labos nakties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą