Kitaip, nei visada...

Šiandien susivokiau, kad gyvenime neturiu nieko, kas skatintų džiaugtis, be žmogaus šalia, kuriam dėkoju, tačiau tikriausiai ir jis pripažins, kad jo gyvenime to - kažko, kas skaidrintų dienas nėra. Aš gyvenu tam, kad egzistuočiau, gyvenu, tam, kad mokyčiausi ir mokausi tam, kad egzistuočiau. Ir atvirai pasakius šiandien negana to, jog suvokiau, kad mano gyvenimas darosi pernelyg nykus (ir tai jau trunka ne dieną, ne mėnesį ir ne savaitę, o kur kas ilgiau), tai plius viso šio emocinio šoko, kilo išganinga mintis, kad reikia viską keisti! Ir keisti reikia greitai ir kardinaliai... Kelsiu viską iš pamatų, ir statysiu kažką žibančio. Eina gražiausios mano jaunystės dienos ir jos eina šuniui ant uodegos, net ne šuniui ant uodegos, o iš paskos šuns uodegai! Nesvarbu, kad kitokiam gyvenimui pinigų nėra, ir du trečdalius mėnesio kišenėse švilpauja vėjai, bet keisti viską reikia dabar ir čia, o tai šitoji mano tikrojo gyvenimo vietelė pasidarys liūdesio ištroškusių žmonių susitikimo vieta. Štai kodėl aš nuolat liūdna, štai kodėl man nuolat liūdna, štai kodėl aš tokia apgailėtina, jog sugebu dalinti tik liūdesį... Taip tęstis daugiau nebegali! Dabar drąsiai atsistojusi galiu ištarti – mano gyvenimas nykus, ir niekas jame manęs nedžiugina. Pripažinimas – pirmasis žingsnis į pasveikimą. Reikėtų rasti užsiėmimą, ar bent dažniau ištrūkti iš namų. Pasižadu sau ir jums, lyg savo teisėjams, kuo mažiau laiko praleisti namie... Nuo šiandien noriu rengtis stilingiau (aišku spaudžiant viską, kas geriausia, iš to ką turiu =D jau neprisimenu, kada pirkau naują rūbą tai buvo per daug seniai gal dar tada, kai tėvas gyveno su mumis), atrodyti gražiau, daugiau šypsotis, noriu dažniau išeiti į gatvę, miestą, žmones ir ne tik mokytis mokytis mokytis (ir dar kartą mokytis su žmonėmis, kurių daugelis vargu ar apskritai žino gyvenimo prasmę ir kokį džiaugsmą tai gali suteikti), bet išlėkti į miestą pasivaikščioti, susitikti su draugais (visus kviečiu kavos ir tik pamėginkite atsisakyti) aišku iš termoso, pinigų gi neleisim :D, bet ir taip man tinka... Ai žodžiu, keičiu savo gyvenimą. Savaime aišku rytoj, po objektinio programavimo perlaikymo =D