Sugriuvo mano kortų namelis... Subyrėjo mano pasakų rūmai... Sudužo mano rožiniai akiniai... Sumindžiojau savo smėlio pilis.. Tūkstantąjį kartą sudaužiau savo svajones ir viltis. Bandau viską atitaisyti, sudėlioti.
Taip, čia bus dar viena depresiška mano rašliava, dar vienas liūdesio proveržis. Aš kitaip nemoku, rašau tada, kai man liūdna. Parašyti tada, kada man linksma ir esu laiminga nespėju, tai trunka per daug trumpai.
Mano pasaulyje įsivyravo chaosas. Beprasmis. Bereikšmis. Nesuprantamas. Samišis. Supainiojo mano gyvenimo virvutes: vienas pritrumpino, kitas nukirpo, kai kurias surišo – ir dabar jau nieko nebesuprantu.
Nežinau, ko noriu, nežinau, ko siekiu, nežinau, ką jaučiu. Atleisk, brangusis, tu neturėjai būti viso šito dalis. Atleisk. Mylėjau beprotiškai. O gal ir tebemyliu taip pat.. Nežinau, bet noriu sužinoti. Galbūt ta – ilgametė mano depresija, įsisiautėjo jau per daug stipriai, gal kėsinasi visiškai mane sunaikinti.
Dabar prašau ne daug. Prašau ne tik Tavęs, prašau visų. Man reikia išeiginės nuo gyvenimo, išeiginės nuo proto, išeiginės nuo jausmų. Arba nereikia nieko. Renkuosi pirmąjį variantą.
Storu pudros ir tušo sluoksniu mėginu paslėpti ištinusi veidą, akis. Kartais pavyksta išsprausti plastikinę šypseną, bet apgauti nepavyksta nieko. Aš persišviečiu kiaurai. Akyse ošia jūra, skaidri, žydra jūra. Viduje taip tuščia tuščia. Dykuma. Kepina saulė. Nebeturiu vandens. Nematau ateities. Nežinau, kas bus po pusvalandžio, po nakties. Bijau užmigti. Tekstas ir žodžiai darosi padriki.
Norėjau išsilieti. Kažkada popieriaus lapai man padėdavo įkvėpti tyro oro. Šiuo metu nepadeda. Jei paklaustumėte ko verkiu, atsakyčiau, kad nežinau. Juk pati griaunu savo ilgai kurtą ir puoselėtą tobulą pasaulį, lyg mindžiočiau rožynus, augintus dešimtį metų. Noriu verkti. Kartais noriu verkti be perstojo, visą dieną ir visą naktį. Pradeda patikti savęs gailėtis. Aš jau sakiau – man reikia tik bent truputi atsistoti, na truputėli pakilti nuo žemės ir aš mėginsiu sudėlioti viską į savo vietas. Nes šiuo metu, dabar, šią akimirką, šiandien, čia – aš nežinau, aš, tiesiog, nieko nežinau. Pasimečiau ir kelio nerandu. 100%
Rihanna - Russian Roulette.mp3
Man tas pats :( Nebenoriu gyventi... NEZINAU ko bijau... baime tiesiog mane zudo !!!!!
AtsakytiPanaikinti