O gyvenimas visgi beprotiškai keistas... Žmogus sudėtingas sutvėrimas. Nesuprantu gyvenimo, dar labiau nesuprantu Tavęs, Savęs ir Jūsų/Mūsų. Atrodo, eini klumpi, atsistoji ir vėl mėgini eiti tolyn ir kas kartą vis sunkiau. Sunkiau...
Jei tik suvokčiau save, jei tik suprasčiau Tave, ko nori Tu, ko trokšti Tu, kas ne taip, ką pakeisti, gal kuo galėčiau padėti? Dabar jaučiuosi laiminga - gyvenimo duobėje, bet esu laiminga, kažkur giliai sielos kamputyje, sielos stalčiukyje saugau savo laimę. Dabar yra, kaip yra - taip bus gerai, bet tik iki tol kol persipildys Tavo ar Mano kantrybės taurė, ji iš blizgančio, tviskančio krištolo ([o jis pasirodo velniškai trapus] - perdirbta 2009-11-02 22:00). Jam sudužus, o taip tikrai bus, liks kažkas/kursim kažką/sunaikinsime viską ir būsim kaip kadaise sielos draugai. Bet šiuo metu aš plauksiu pasroviui. Kaip bus taip bus, kaip bus taip bus gerai, nes... Likimas, Jis taip norėjo. Jau nieko nebepakeisim - arba atsimerkime ir susitaikykime su tuo kas vyksta, arba užsimerkime ir būkime laimingi.
Tu apkabini, o aš bandau būti laiminga, dėl Tavęs, dėl Mūsų nors širdyje ir sumaištis.
P.S. Daina Jums Sel - Ten Kur Sapnai.mp3
Geriausia iki: žr. ant pakuotės
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą