Pagaliau...

Pagaliau radau laiko ir noro prisėsti prie taip mylimo, bet pamiršto savo blogo. Sveiki po atostogų!
Dar visai neseniai nuaidėjo mano dvidešimtųjų metų šventės aidai. Visada norėjau tikėti, kad po gimtadienio viskas turėtų pasikeisti ir žinot?? Apmaudžiausia tai, kad niekas nepasikeitė. Šie metai vis dar vieni klaikiausių mano gyvenime, aš vis dar gyvenu antisanitariniame bendrabutyje, iš dangaus nepradėjo lyti pinigais, kuriu taip reikia, vis dar nekenčiu to ką mokausi ir taip toliau ir taip toliau ir taip toliau. Ech... Trumpai tariant vis dar noriu, kad pasaulis sustotų ir leistų man išlipti. Nebijokit, susimokėsiu. Ironija. Kartu su visu šitu praradau teisę norėti. Pamenu, kaip dar vaikystėje, svajojau, kaip gerai gyvensiu "kai užaugsiu". Norėjau lėlės, norėjau barbės namo, norėjau mašinėlės... Dabar nebegaliu norėti. Pinigų vos užtenka egzistavimui tad nebelieka laiko galvoti apie gyvenimą. Bet juk būna ir blogiau.
Kaip iš gausybės rago iš galvelės veržiasi pesimistiškos mintys... Užteks. Bent Jūs... Bent Jūs - BŪKIT LAIMINGI.

Visada Jūsų...

P.S.Dar viena mano mėgstama daina Jums Jawel - Hands.mp3