Aš šiandien vaikščiojau pragaro pievose bandydama rasti duris. Tai pasirodė taip sunku, jog pasidaviau... Žinau - negerai! Norėjau, kad padėtum. Norėjau ir tau padėti - tu man neleidai. Nuleidai savo akutes ir praėjai pro šalį vadinas išdidumo, o aš kaip kasdieną likau stovėti šalia tavęs. Norėjau tik apkabinti. Kiestas tu, pasauli. "Arba aš kitokia arba Jūs visi vienodi."
Ar norėtumei braškių? Aš norėčiau. Pamiršau, kokio jos skonio. Dabar tikriausiai toks laikas. Daug galvoju ir nieko nedarau, dėlioju, tvarkausi mąstau. Tūkstantį kartų permastau ir vėl... Mąstau. Įdomu ar nepasimesiu. Ar Jūsų nepamesiu?
Šiandien gersiu kakava. Mėtų ir juodoji arbata su citrina jau nusibodo ir pradeda erzinti. Apsaldinsiu širdį, nes noriu džiaugsmo. Naktį nubudusi susiradau tušelį, dar miegančio kūno sunkia ranka sukeverzojau ant sienos: "Šiandien aš tikriausiai būsiu laiminga." Taip žaidžiu šachmatais su gyvenimu. Jis laimi. Diktuoja savo taisykles ir aš kaip neturinti teisės marionetė privalau jo klausyti. Ar pastebėjote mano akyse žiburėlius? Jie laimės ar liūdesio jau nebesvarbu. Aš dalyju šviesa rieškučiomis - tau, jam ir jiems.
Nesupranti? Neskaityk. Tylėk. Apkabink ir nebėk. Nesureikšmink.
Daina Jums: PussyCat Dolls - Hush Hush.mp3